Jei manęs paklausite, kas aš esu, atsakysiu: Aš – Olegas, vyras, tėvas, koučingo specialistas, kaituotojas, keliautojas. Kiekvienas žmogus identifikuoja save su savo veiklom ir pareigom. Tai, ką jūs pasirenkate, tuo jūs ir tampate. Bet kodėl tada kyla klausimas – kas aš esu? Kodėl tiek daug mokymų ir knygų apie savęs praradimą ir atradimą? Kaip mes prarandame ir kaip atrandame save? Šiuo straipsniu kviečiu kartu pamąstyti apie savęs praradimo labirintus ir gal jį perskaičius atrasime būdus savęs atradimui ir sustiprinimui!
Savo pasirinkimais mes įtvirtiname save. Kai aš rašau šį straipsnį, aš tampu rašytoju. Ir būdamas rašytoju aš galiu būti daugiau ar mažiau savimi. Tai priklauso nuo to, kodėl aš tai darau. Jei tai kilo kaip natūralus noras pasidalinti – šiuo noru aš realizuoju save autentiškai, šiame pasirinkime aš visiškai esu savimi. Mažiau būnu savimi, jei rašymas tampa tik priemone mano kitokiems tikslams pasiekti (tapti žinomu, gauti papildomu klientų, uždirbti pinigų). Ir visiškai nebūnu savimi, kai rašau, nes turiu tai daryti. Nes to iš manęs laukia, to tikisi, tačiau sau tame prasmės nematau.
Aš prarandu save, kai išduodu savo norus. Kai as noriu vieno, o darau kitą. Bet kartais būna, kad tarp norų ir mūsų veiklos reikia atrasti ryšį. Pavyzdžiui, kai aš padedu kitiems – aš investuoju save į santykius. Ir jei man šie santykiai svarbūs, aš išlieku savimi ir net papildau save tapdamas geru draugu, vaiku arba tėvu, priklausomai nuo to, kam padedu. Kai kurie atranda save padedant kitiems – jiems svarbu būti geru tėvu ir padedant savo vaikams jie tokiu tampa. Ir net nekyla klausimas apie kitokio savęs paieškas!
“Savo pasirinkimais mes įtvirtiname save”
Kartais aš suprantu, kad privalau padaryti nemėgiamą darbą tam, kad pasiekčiau norimą rezultatą.Tokiu būdu aš investuoju save, siekdamas ilgalaikio rezultato. Ir tokio elgesio sunku vadinti neautentišku, nes jame aš siekiu sau norimų rezultatų, tik kartais nevisai maloniais būdais.
Autentiškumą aš prarandu, kai priprantu prie tam tikro elgesio ir nesuvokiu, vardan ko aš darau vieną ar kitą darbą. Nesuvokiu, kodėl padedu sau nesvarbiems žmonėms ir kodėl siekiu sau nesvarbių tikslų. Gyvenu lyg “autopilotu” pagal kažkada idiegtą programą. Lyg ir rezultatai yra, bet jie jau nebedžiugina. O kai rezultatai nedžiugina, dingsta energija tęsti.
Žmogus patenka į tokį gyvenimą, kai nustoja rinktis. Kai jis negalvoja apie savo ateitį, apie galimus ir norimus ateities “scenarijus”. Kai jis negalvoja, jam nesvarbu, kuriuo scenarijumi jis gyvens. Ir jis pradeda gyventi svetimų žmonių tikslais. Kai žmogus nežino, kas jam yra gerai, jis pradeda blaškytis, kopijuoja kitus, seka mada ir stengiasi tiesiog būti kaip visi. Ir tik silpnas vidinis balsas sako jam, kad kažkas netaip.
Viduje žmogus pradeda jausti, kad negyvena savo gyvenimo. Pradžioje jis tiesiog pasimeta tarp darbų, kuriuos jis turi daryti ir kuriuos nori daryti. Bet su laiku jis jau nebežino, ko nori. Jis tampa svetimų tikslų vykdytoju ir galų gale jau nieko nebenori. Toks žmogus tiesiog plaukia pasroviui…
Tam, kad grąžinti sau energiją ir gyvenimą, mes turime dažniau galvoti apie norimą ateiti, kurti norimus savo gyvenimo scenarijus ir daryti atitinkamus sprendimus. Darant sprendimus, dažnai tenka eiti į konfliktą ir derinti juos su kitais žmonėmis. Tai nevisada lengva, kartais net tenka paaukoti santykius su artimais žmonėmis. Būnant nekompromisišku, jūs turite daug šansų pasiekti sau norimų tikslų. Tuo pačiu rizikuojate likti vienas, kas dažniausia ir atsitinka su autentiškais žmonėmis.
“Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip, kaip nori, bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus, neprarandant savęs”
Tam, kad išlikti savimi, mums reikia labai gerai pažinti savo vertybes, iš kurių kyla tikslai. Reikia turėti vidinius prioritetus tam, kad žinoti, kuriose vietose jūs esate kompromisiškas, kuriose – ne. Tam tikra prasme reikia žinoti ir saugoti savo teritoriją, ką puikiai sugeba daryti brandūs žmonės. Ir kuo brandesnis žmogus yra, tuo mažiau energijos jam tai kainuoja.
Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip, kaip nori, bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus, neprarandant savęs. Kuris supranta kiekvieno tikslo svarbą ir tuo pačiu supranta to tikslo kainą. Jis daro ramius, pasvertus sprendimus, kuriais labai kryptingai siekia to, ko nori, tuo pačiu atrasdamas save. Vadinasi, kad mes atrandame ir kuriame save, siekiant sau svarbių tikslų. Ir kadangi tikslai nuolat keičiasi, tuo pačiu keičiamės ir mes. Savęs atradimo procesas niekada nesibaigia, tuom jis ir yra įdomus! Kol mes ieškome savęs, mes norime, o noras – tai pagrindinis sveiko žmogaus požymis!
Mes sukūrėme socialinį filmą savęs praradimo tema. Filmas vaizdingai parodo, kaip žmogus dingsta iš savo gyvenimo, ir parodo jo sugrąžinimo pradžią. Nufilmuotas pavyzdys palietė daug žmonių visame pasaulyje. Privertė sustoti ir susimąstyti. Privertė išjungti “autopilotą” ir mažais norais, mažais žingsneliais kurti save iš naujo. Šį 8 minučių filmą galite peržiūrėti
www.who-are-you.eu