Search



Recent posts



Categories



Tags


Gyvenimas moliniame name – lyg ritualas

4on  July,  2017

5825

Olegas Kovrikovas – Rusų dramos teatro režisierius, psichoterapeutas, koučingo specialistas, sakantis, kad jo profesija keičiasi, pasipildo kas dvejus metus. Savo moliniame name vyriškis pasitiko mus tęsiantis būgnų gamybos seminarui. Vos 6 arų sodyba su moliniu namu jau kelerius metus neatsigina nei žurnalistų, nei iš įvairių pasaulio šalių atvykstančių svečių dėmesio. Visa tai – dėl įvairiapusės, daugialypės šeimininko veiklos. 

Kažkada Pavilnyje, Naujosios Vilnios seniūnijoje, stovėjo senas močiutės sodo namukas, kuriame Olegas, būdamas vaikas, dažnai leisdavo savo dienas. Sodyboje lig šiol auga ąžuolas, kurį septynmetis Olegas pasodino pats. Užaugęs vyras pasirinko miestą ir iš pradžių visai negalvojo apie namą – jam jo tiesiog nereikėjo. Visų pirma, tuo laiku namas asocijavosi su didelėmis investicijomis, antra – su dideliu prisirišimu prie konkrečios vietos. Tąsyk geriausias pasirinkimas atrodė esąs būsto nuoma.

Statyti tik pačiam, tik sunkiai

Viskas kardinaliai pasikeitė, kai Olegas išvyko į Peru pasisemti dvasinės praktikos, patirti gilios medi- tacijos būseną. Tik tada vyras suprato, kad stokoja žemės elemento, nuolatos keliauja ir neturi savo nuo- latinės vietos. Netrukus atėjo mintis, kad, jei pats pasi- statys namą, jei paskirs tam daug jėgų, sunkiai dirbs, būtent tai leis jam tarytum įsišaknyti, susikurti pasto- vumą. „Tikėjausi, kad fizinis darbas mane kažkiek užgrūdins, pasikeis mano charakteris, tapsiu pastoves- nis. Taip ir įvyko“, – tvirtina Olegas.

Svarstydamas, kaip turėtų atrodyti namas, iš pra- džių Olegas įsivaizdavo, kad jo namas tiesiog turės būti gražus, kad jame norėsis būti. Vyras nusprendė to grožio ieškosiantis ne jau esamuose pavyzdžiuose, ne internete, o gamtoje. „Apie pusę metų užtrukau, norėdamas namo krosnelę apipavidalinti gamtiniu motyvu. Stilizuotas medžio kamienas, į akmenis nuei- nančios šaknys – tai gamtos atkartojimas. Šiuo atveju nieko nedariau remdamasis žinojimu, planu – viskas gimė intuityviai, atsižvelgiant į situaciją. Jei kyla poreikis, problema, klausimas, jis lyg laukia sprendimo.

Jei sprendimas ateina, jį įgyvendinu; jei ne, tęsiu kitus darbus ir laukiu, kol jis ateis. Kartais po kurio laiko supranti, kad vienas ar kitas sumanymas tebuvo tik bereikalinga ambicija“, – sako Olegas.

Prie krosnelės sudėtos plytelės, po kuriomis išvedžiotos šildomos grindys. Kitur – medinių lentų grindys. Kadangi krosnelė – tik paprasta kapsulė, kurios 60 proc. šilumos išeina kartu su dūmais, Olegas apmąstė ir tokią situaciją, jeigu tektų išvykti ilgam. Tam, kad namuose būtų palaikoma minimali temperatūra, tokiu atveju būtų įjungiamos šildomos grindys.

Už 100 EUR šeimininkas nusiperka malkų, kurių užtenka visam sezonui. Pakūrenus 2 val., temperatūra pakyla iki 22 °C, per parą nukrenta 3–4 °C. „Du kartus per dieną pakūreni po valandą, ir užtenka. Vasarą namuose vėsu. Namas kvėpuoja. Mažas namo trūkumas – molis sugeria visą drėgmę, tad namuose oras būna per sausas“, – užsimena pašnekovas. 

„Prižiūrėti apželdintą stogą – nesudėtinga: tereikia stebėti, suprasti, ko nori ant jo augantys augalai.“ 

„Jei kyla poreikis, problema, klausimas, jis lyg laukia sprendimo. jei sprendimas ateina, jį įgyvendinu; jei ne, tęsiu kitus darbus ir laukiu, kol jis ateis.“ 

Olegui šiaudinio ir moliu drėbto namo statybos buvo gyvenimo mokykla, charakterio gludinimas, taip pat naujų gebėjimų atradimas – kaip dirbti su natūraliomis medžiagomis, kaip susidoroti su procesais, priimti sprendimus. Kliaudamasis vien jausmu, Olegas namą išdailino taip, kad daugeliui jo svečių kyla klausimas, ar koks dizaineris čia neprikišo savo nagų. „Sėdi, geri arbatą, žiūri į kabančią lempą ir supranti, kad ji ne vietoje, perkeli kitur ir suvoki, kad ji pagaliau ten, kur privalo būti“, – sako Olegas.

Dviejų aukštų molinio namo plotas neviršija 80 kv. m. Tokiems statiniams taikomi paprastesni reikalavimai – supaprastinta projektavimo ir derinimo tvarka. Pirmame aukšte – didelė bendra erdvė su virtuve, atskira vonia su tualetu, laiptai. Antrame aukšte – rūbinė, miegamasis ir vaikų erdvė. Čia šeima būna tik tada, kai eina miegoti.

Norėdamas savo rankomis pasistatyti molinį namą, Olegas ieškojo žmonių, kurie jau tokius namus turi. Statybų metu kvietė žinovus, dirbo su jais kartu arba, sužinojęs, kaip reikia, darydavo pats. „Jei norisi gero, kokybiško produkto, geriau pasikviesti savo srities profesionalą į pagalbą. Turiu pripažinti, kad namo statybos iš tikrųjų buvo šalutinis, o ne pagrindinis mano planas. Pirmas planas buvo išmokti kažko naujo ir pakeisti savo charakterį. Palaipsniui nuo namo statybos darbų perėjau prie darbo su medžiu, drožybos. Galiausiai supratau, kad medis reikalauja labai didelio atkaklumo, įsitraukimo, koncentracijos. Visa tai man buvo labai svetima. Nusprendžiau: jei įveiksiu medį, tuomet mano charakteris labai smarkiai pasikeis“, – pasakoja Olegas.

Olegą nuolat konsultavo ir su juo kartu dirbo namų iš molio ir šiaudų statybų ekspertas, architektas Petras Devižis. Kai šeimininkas kreipėsi į Petrą, šis neskubėjo jam padėti: iš pradžių jis stebėjo vyrą, stengėsi įvertinti, kiek jam su Olegu bus vargo. „Petras nemėgsta perfekcionistų, nemėgsta, kai labai daug energijos tenka atiduoti detalėms. Kai atvežiau Petrą į būsimą statybvietę, čia dar stovėjo senelės sodo namelis. Jis pasakė: kokios statybos, jei dar senas namukas stovi. Aš pažadėjau, kad iki rytojaus jo neliks. Su draugais greitai išardėme. Kitą dieną vėl atsivežiau Petrą – jis buvo nustebęs, bet vis tiek rodė pirštu į senus pamatus. Tada aš per dieną su drau- gais išardžiau ir pamatus. Atvažiavęs trečią dieną, Petras jau sutiko man padėti“, – šypsodamasis sako Olegas.

Seno sodo namelio vietoje įrengti molinio namo pamatai – kaip storas blynas: apie 0,5 m storio. Iš išorės pamatai turi 10 cm armuotą žiedą. Pirmiausia buvo įrengtas skardos žiedas, vėliau iš vidinės pusės buvo pilamas armuotas betonas. Į vidų buvo beriamas ir tan- kinamas smėlis, dedamas 10 cm storio putplasčio sluoks- nis ir iki viršaus pilamas armuotas betonas.

Namo erdvė – tarytum teatro scenografija

Po to, kai buvo nuspręsta, kad namas turės sun- kesnį, apželdintą stogą, architektas Petras apskaičiavo laikančiųjų kolonų skaičių, suplanavo pagrindinę namo konstrukciją. Aplink išorines kolonas buvo dedami šiaudiniai spudulai. Vėliau jie buvo apipurkšti skystu moliu, galiausiai drėbtas molio tinkas. „Didelis privalumas – tas, kad, jei kažkas netinka, ne taip, sušlapinai ir padarei skylę sienoje, pavyzdžiui, langui arba durims. Ir štai bėdos kaip nebuvę“, – pasakoja Olegas.

Molinio namo sienų storis – kiek daugiau nei 0,5 m. Spudulo plotis – apie 0,5 m, vidinio ir išorinio molio tinko sluoksnis – po 3 cm. „Sklando mitas, kad spudulai turi būti stipriai suveržti. Manau, kad tai nebūtina: stačiau namą, kuriam naudojome 2 ar 3 metus pragulėjusius, atlaisvėjusius spudulus. Kai kuriuos paveržėme iš naujo ir naudojome. Gal tik dėl degumo tokie spudulai yra blogiau – gerai supresuoti, jie visai nedega, tik svyla. Gvildenu idėją pasistatyti būstą iš spudulų, pagamintų iš pluoštinių kanapių. Kanapės neįdomios nei pelėms, nei kitiems gyvūnams. Teko girdėti, kad iš tokių spudulų statytame name itin geras oras. Tačiau šiaudai – pigesni ir prieinamesni“, – svarsto Olegas.

Vienerius metus vyras paaukojo statyboms, ir jau trejus metus šeima gyvena naujame name. Pasak pašnekovo, labai svarbu suspėti viską padaryti per metus: naudojant natūralias medžiagas, būtina paisyti visų terminų. Reikia suprasti, kad nauji šiaudai bus tik rugpjūtį; jei sudėsi šviežių šiaudų sienas, moliuoti pradėsi tik rugsėjį. Tuomet teliks du mėnesiai (jei pasiseks su oru), kad molis išdžiūtų. Lapkritį jau niekas nedžiūsta: galiausiai taip vėlai drėbtas molis atšals ir nukris. Geriausia spudulus pasiruošti iš anksto ir statybas pradėti balandį (pamatas, karkasas). Jei spudulai bus dedami liepą, tuomet 3–4 mėnesių užteks molio drėbimui, langų ir durų dėjimui, krosnies įrengimui. Per žiemą jau bus galima pasirūpinti visa vidine namo apdaila.

Olegas džiaugiasi, kad namo statyboms buvo naudojamos natūralios medžiagos, tos, kurios yra šalia. Jam patiko Petro sprendimų paprastumas, lengvumas. Kai jau buvo namo pamatai, Olegas tiesiog vaikščiodamas jais bandė įsijausti, kur bus įėjimas, kuria kryptimi norisi eiti jau įėjus į namą, kur vieta tualetui, voniai. Pašnekovas pamena net atsigulęs ant žemės tam, kad nuspręstų, kokio dydžio vonios jam reikės. „Mes klaidingai elgiamės: pirmiausia pastatome namą, o po to pratiname save jame gyventi. Reikėtų daryti atvirkščiai, stengtis per savo poreikius, gyvenimo būdą, dažniausias judėjimo trajektorijas sukurti sau patogią namo formą. Aš iš pradžių sukūriau tarytum miniatiūrinį teatrą, pamažu nutardamas, kokie mano takai, kur veda, kiek kur aš praleidžiu laiko. Tuo metu ir supratau, kad kambarių pertvaros – visai nebūtinos nei antrame, nei pirmame aukšte: privačią erdvę galima susikurti tiesiog užuolaidėlėmis. Iš tikrųjų, kartu pasikeitė ir vidinės erdvės suvokimas“, – pasakoja Olegas.

„Mano name standartiniai – tik šaldytuvas ir skalbimo mašina, visa kita – netipiška.“ 

Molinis namas gali tapti tikru iššūkiu – juk nei vienas standartinis baldas jame netinka. Tačiau kūrybingam žmogui tai – tik privalumas: štai lentpjūvėse viskas, kas yra nestandartiškų formų, pavyzdžiui, lenktos lentos, parduodama už malkų kainą. O tokie dalykai idealiai tinka apvalių konstrukcijų namui. „Mano name standar- tiniai – tik šaldytuvas ir skalbimo mašina, visa kita – netipiška. Virtuvės baldus pagamino buvęs grupės BIX klavišininkas Mindaugas Špokauskas, kuris pabėgo iš muzikos sakydamas, kad ji per daug išsklaido gyvenimą. Dirbdamas su medžiu, jis norėjo save „įžeminti“. Mano namas man irgi buvo „įžeminimas“, – pasakoja Olegas.

Sodybos sklypo plotas – tik 6 arai, tad architektas Petras juokaudamas sakė, kad sklype išsidėsto maksimaliai įmanomas įvairios paskirties statinių skaičius. Juk greta molinio namo dar yra požeminis namukas su šalia įkurdintu tvenkinuku, pirtelė, vigvamas, sūpynės, prie namo stovi trys aviliai (atsiradę iš karto po to, kai baigėsi namo statybos).

Olego žmona Inga namo statybose nedalyvavo. Architektas tokį sprendimą tik palaikė, kadangi, jo manymu, kai statybų procese dalyvauja abu sutuok- tiniai, labai daug energijos atiduodama sprendimų derinimui. Be to, statybų pradžioje Olego bei Ingos santykiai dar tik rutuliojosi, o Olegas jau tada puikiai žinojo, kokio namo jam norisi. Kai pora nusprendė gyventi kartu, namas jau buvo pastatytas. Vidaus apdaila ir estetika jau rūpinosi Inga. „Taip ir turėtų būti: už techninius dalykus turi atsakyti vyras, o estetika, grožiu rūpintis – žmona. Tos poros, kurios atvažiuoja apžiūrėti mūsų namo, labai dažnai pasikeičia vaidmenimis: žmona ima aiškinti, koks turi būti namas, o vyras linkčioja ir pritaria“, – sako vyras.

Vyriškas sprendimas buvęs ir įsigytas elektromobilis, pirktas norint žengti koja kojon su laiku. Naudodamas saulės elektrinės energiją, automobilis per 5 valandas pasikrauna 150 km važiavimui. Olegas paskaičiavo, kad investicijos į saulės baterijas atsipirks daugmaž per 10 metų. Saulės jėgainė neturi akumuliatorių – Olegas ją prijungęs prie bendro tinklo, sumontuotas dvipusis skaitliukas. Jei elektros energijos pasigamina daugiau, nei reikia šeimai, tada ji perduodama tinklams, o štai žiemos metu Olegas sutaupytą energiją pasiima atgal už nedidelį komisinį mokestį.

„Labiau apsimoka turėti saulės kolektorius, kurių pagrindą sudaro vamzdeliai su vandeniu. Toks kolek­ torius kainuoja apie 500 eurų ir atsiperka daug greičiau – per 3 metus. Per vieną saulėtą dieną šis kolektorius prišildo vandens dviem dienoms visai šeimai“, – pasakoja pašnekovas.

Namo priežiūra – ritualas

Olego ateities planai – įsigyti šalia esančius 6 arus ir pasistatyti kupolinį molinį namą iš kanapių spudulų. Savo rankomis pastatytas namas labai išlaisvino Olego kūrybą: anksčiau vyras ieškodavo jau sugalvotų idėjų, žiūrėdavo, kaip jos įgyvendintos, o pasistatęs namą pradėjo į iššūkius žiūrėti kitaip, stengtis pats ieškoti sprendimų, kaip realizuoti idėjas. Pradėjo domėtis medžiagomis, formomis, technologijomis, kiekvienai konkrečiai problemai ėmė gimti unikalūs sprendimai. 

„Tada supratau, kad nieko nėra neįmanomo. Tačiau kai sprendimas sudėtingas, reikalauja daug energijos, laiko, pinigų, paprastai rezultatas ne itin džiugina: vargo būna daugiau nei džiaugsmo. Štai čia ir matau ekologiškos statybos privalumus: greitai pasistatai sau namus, o ne kalėjimą, kuris vėliau ima varginti. Nereikia apsisunkinti gyvenimo“, – pasakoja Olegas.

Namas suvienija. Daugelis bijo statyti namą, nes galvoja, kad prie jo reikės labai daug dirbti, pavyzdžiui, ruošti malkas, kūrenti. Jei anksčiau Olegui tai būtų buvęs darbas, dabar jis už šią galimybę yra dėkingas: ryte atsikeli, pakuri krosnį, kad būtų šilta. Tai – tarsi savotiškas ritualas, bendravimas su ugnimi. Tada keliasi vaikai su žmona, pasiskirsto, kas ką veiks. Ši bendra veikla – tai dinaminė meditacija.

Žvelgdamas į namo laiptinę, Olegas užsimena nežinojęs, kokių norėtų laiptų. Sprendimas panaudoti senų, pakelėse augusių tuopų kamienus, supjaustytus ritiniais, kilo atsitiktinai. Pirmiausiai mintį pasufleravo atsitiktinis žmogus, kuris parodė architektui ir Olegui iš mažų apvalių kaladėlių sudėliotą laiptų maketą. Olegas skelbimų portaluose iš karto pradėjo ieškoti ąžuolo ir, jau vykdamas pasiimti numatytos medienos, atsitiktinai pakelėje pamatė pjaunamas tuopas. Sustojęs paklausė, kur jos bus dedamos. Darbininkai tik apsidžiaugė, kad atsirado žmogus, kuris kamienus pasiims, ir atidavė nemokamai. Išėjo 13 ritinių. Viršuje pirmas ritinys pritvirtintas prie sijų, kiti suveržti varžtais.

Po žaliuojančiu stogu

Molinio namo kepurė – žalia. Apželdintą stogą Olegas taip pat susikonstravo pats. Pradžioje jaudinęsis, kaip reikės tą stogą laistyti, šienauti, vėliau suprato,
kad stogas nereikalauja tiek daug pastangų, kiek įsivaizduota. „Visai nereikia tiek daug įvairių medžiagų ir sluoksnių – kam reikalingas tas sudėtingumas? Nuvykę pas žmogų, turintį panašų stogą, sužinojome, kad nebūtina versti įvairius augalus augti ant stogo. Reikia stebėti stogą, suprasti, ko nori ant jo augantys augalai: jei matai, kad vieni plinta, kiti nyksta, tada belieka padėti pasidauginti tiems, kurie plečiasi“, – sako Olegas.

Stogo konstrukcija – paprasta. Pradžioje ant gegnių buvo klojama hidroizoliacinė plėvelė, tada dėti šiaudiniai spudulai, ant viršaus – nereikalingi reklaminiai ten- tai, tada – storos polietileno plėvelės sluoksnis ir galiau- siai – vėl reklaminiai tentai. Pabaigoje 12 vyrų būrys išsirikiavo į eilutę ir, perduodami vieni kitiems, siuntė ant stogo vietinio ūkininko pievoje išpjautos velėnos gabalus. Velėna puikiai klojosi ir neslydo, kadangi buvo tinkamai apskaičiuotas stogo nuolydis, be to, aplink visą stogą buvo įrengtas nerūdijančio metalo žiedas, kuris prilaiko velėną. Šeimininkas apskaičiavo, kad tokio stogo savikaina – apie 300 EUR.

Iš džiunglių šamanų patirties pasisėmęs Olegas suprato, kad tiesios linijos ir kampai diktuoja struktūrą sąmonei, tarsi apriboja, sustabdo, o apvalios linijos nestabdo: čia tik lengvai pasuki, pereini į kitą erdvę – viskas kaip gamtoje, keičiasi. Aptakiame name pasijunti esąs visumos dalelė. „Jei dabar tektų gyventi bute, nusipirkčiau kelis maišus molio ir nors kampus užapvalinčiau“, – šypsodamasis sako vyras.

Apvalių formų namu džiaugiasi visa šeima: vyriausia dukra Amelija (iš pirmos santuokos), sūnus Emilis ir dar vienos atžalos besilaukianti Inga. Olegas juokdamasis sako, kad šiaudiniuose namuose padidėja vaisingumas: tai tikriausiai nutinka dėl finansinio saugumo jausmo – namas nereikalauja didelių išlaidų, atsiranda stabilumas. Vaikai – tai Olego kūryba, kuri išlaisvėjo atsikračius nerimo, saugumo trūkumo.

„Suprantu, kad, jei ir nedirbsiu, mano santaupų užteks keleriems metams. Darau tai, kas mano sielai artima, galiu sau leisti daryti kažką nemokamai“, – teigia vyras.

Pasak pašnekovo, dažnas žmogus sako, kad namo nestato, nes trūksta pinigų. Olegas mano kitaip: „Kai pinigų užtenka, einama standartiniais keliais, tada
ir procesas brangesnis, ir rezultatas mažiau džiugina. Nereikia bijoti – reikia nugalėti baimę ir leistis į atradimų kupiną kelionę, kai teks spręsti iškylančias problemas. Tik tada savaime atsiranda įdomūs, labai kūrybingi sprendimai, asmeninis kontaktas su statybų procesu. Prieš statant namą, pasistatykite nedidelę pirtelę, bet stenkitės ją statyti vadovaudamiesi kuo paprastesniais sprendimais“ 

Tekstas – ČESLAVOS DEINAROVIČ. Nuotraukos – Donato Dragūno, Olego Kovrikovo.

Žurnalas "Mano sodyba". Birželis 2017

 

 
Share Share Share